Plaukiau aš per jūras
Banguotas ir juodas,
Per dykumas
Kniūbsčias šliaužiau...
Skridau aš dangaus
Debesuotais salynais
Ir vėl į bedugnę kritau...
Ašaros sūrios
Nuėdė man skruostus
Iš baimės aš Dievą šaukiau...
Ir vėl teko plaukti per jūras,
Per dykumas kniūbščias šliaužiau...
Skridau per padanges,
Bekraštes lyg niekas.
Į nieką ir pats pavirtau.
Staiga išgirdau besijuokiantį Dievą-
Pasaulį tada pamilau.