Kriaušės

Vėjui pučiant ėjau sodu,
Girdžiu jau kviečia močiutė valgyt,
Einant akys užkrypo už braškės.
Bet žvilgsniui keliaujant toliau,
Pamačiau pas kaimynus,
Dideles prisirpusiais kriaušes.
Nors ir mes turėjom,
Bet kaimyno atrodė saldesnės,
Greitai prasiskynęs pro krūmus,
Ir jau atsidūriau prie kriaušės.
Bet jos buvo taip aukštai viršūnėj,
Ne svarstęs užlipau kelių kriaušių,
Nusiskyniau kelias saldžiausias.
Jau dėjau koja ant šakos,
Tik trokšt lūžo šaka,
O aš krentu žemyn,
Kol galiausiai kūnas palietė žemę.
Luošas su keliomis kriaušėmis kišenėj,
Su sutrenkta koja ir su šaka,
Patraukiau namo valgyt pamatęs šaką,
Pavalgęs suvalgiau savo kriaušes.
Ryte darbuojantis sode su sulaužiusia koja,
Atėjo kaimynas su kibiriuku kriaušių,
Ir su linkėjimais greičiau pasveikti.