Katinas Stefutis

Turim katiną Stefutį,                                    
Nesipraususį truputį.              

Mėgsta murkti ir  miegoti,
Paukštelius lauke gainioti.                            

Kartais, uodegą pabrukęs,
Laka lietų iš balutės.

Jei ateis kas į svečius,
Stefis draugas bus klusnus.                            

Valgo tris kartus per dieną,              
Po to geria šiltą pieną.                                 

Miega jis žydroj lovelėj
Ir sapnuoja daug daiktelių...

Kaip pelytės pamažu
Eina graužti avižų,                                                            

Kaip drugeliai krūvoje
Traukia dainą po egle,

Kaip ežiukai vienudu
Neša obuolių maišus.

Skruzdėlytės rudos darbščios
Eina šiandien virti barščių,

O vėžys raudonas piktas
Skuba atbulom į liftą.

Ar, Stefuti, ilgaūsi,
Greitai šiandien atsibusi?

Nes pienelis tau atšals
Ir mamytė labai bars...

Rąžos, žiovauja Stefutis,
Kasos ūsą po truputį.

Tiek miegelio išmiegojo,
Kad paskaudo vieną koją!

Ta kojytė negera,
Tinginė jinai yra.


Visos švarios, baltos, švelnios,
O šita juoda kaip velnias.

Eina katinas Stefutis,
Juodos akys kaip sagutės

Žiba vakaro tamsoj,
Murkia murzius tas tyloj...

Gera šitaip jam gyventi,
Taip norėtų ir pasenti.

2004 m. lapkritis 10 d.