~

Tavasis angelas manajam nusišypso
Ir mūsų kūnai temstant vakarui pakvimpa
Kažkuo lyg muskusu, tarsi vynu

Nuo tavo žvilgsnio mano kiautas tirpsta,
Suvirpa vėjas nuostabos pakirstas,
Kaip švelniai žvilgsnis slenka labirintais,
Šešėliais kūno judesių

Mes tyliai tyliai atsigulkim
Ant vasaros gaivios žolės.
Šiąnakt tarp mūsų šventas tiltas.
Štai šitaip dūšios myli po mirties.