mums bežaidžiant liūdesį
mano megztinio kišenėj
nubudo mažas spalvotas peliukas
sukeldamas mums begalę džiaugsmo
triukšmingai nerūpestingą rytą.
Tuomet bėgome iš pamokų
pasiteisindami, jog paskutiniais
metais taip jau reikia.
Ir dar dėl to, kad jau nubudo peliukas,
kad jau nebėra kada gaišti laiko.
Išmindžiojom senamiesčio kiemus,
gatveles, apgriuvusius namus
(nes tądien lijo, o mes neturėjome skėčio)
ar pameni? kažkaip tą dieną buvo gera.
Gyventi, juoktis be priežasties, mylėti.