Tik viena karta

Niūri diena iš pat labo ryto,
Nežadėjo būti kupina naujų vilčių,
Riedėdamas gatve automobiliu,
Prie perėjos… Tave,
Su dukrele už rankos,  pamačiau,
Graži suknelė, iškili dama,
Įkūnyta Šv. Madonos atvaizde,
Nužengusi paskleisti mumyse to meilės gėrio...
Nutilo ir nuščiuvo staugęs vėjas,
Užleido vietą saulės spinduliams.
Prabust prabudo, tas kas iki to tylėjo,
Paliesdamas aukštas giesmės natas.
Kažkur čia pat, sraunia vaga,
Lietaus vanduo tekėjo,
Pagriebęs dalį,
Tos kasdieninės pilkos spalvos.
Dar pamenu už nugaros
Ilgi garsai pypsėt norėjo,
Taip ir nesupratę,
Ko per langelį aš dairaus...