Vėjas šaltas, o žemė šilta
Tai kodėl vėl einu į šniokštimą?
Tų stogų, po kuriais- praraja
Suvartoja dar vieną likimą?
Tai kodėl vėl grįštu į miškus
Kur riaumoja laukinės mašinos,
Kur sodina betono medžius,
Ir lizdus juose suka šeimynos?
Kai visa aš esu iš žolės,
Net žalia nuo žalumo žolelių.
Kai plaukai dar pilni pamiškės,
O delnai - vyturių ir čiobrelių.
Kai lyg medų buvimą geriu,
Iš erdvės, ir gyvenimas sklinda.
Tarsi kvapas žiedų obelų,
Ir nereikia sakyt, kad laiminga.