Lošėjas

Felipė – alkanas miesto lošėjas
Lūpom siaurom, nešvariom panagėm
Kiekvienas kažką apie jį bus girdėjęs
Jis prašo po Su iš praeivių kasdien
Nemėgsta lietaus, nors lietus jį pamėgo
Atseikėjo barzdai nemokamą dušą
Felipė kasdien atsimerkęs pamiega
Pralošęs ir išmaldą ir savo dūšią
Gatvelėm siaurom slenka sunkūs šešėliai
„Tai mano draugai“ garsiai ištaria jis
„Bičiuli, ir šiandien per daug prisigėrei“
Apgaubusi valkatą kužda naktis
Felipė užmerkia akis ir sapnuoja
Jis mato panelę didžiuliam name
Ji verkia – jo praloštą turtą skaičiuoja
Ir kartais praeina pro šalį gatve