tu esi mano
geltona vasara
įmerkusi kasas
į šiltą vandenį
o mano valtis
kaspinas tavo plaukuos
išdžiaustyti skalbiniai
vėliavos tavo garbei
o palaimingas jų plazdėjimas!
kai pro ryto langą
girdžiu skrendant gulbę
kai stoge nerimsta bitės
vakarais jos mėgsta
girgždinti savo lovas
kai sirpsta uogos pievoj
ir žemė pasiilgus basų kojų
tai vasara