Vieną saulėtą vasaros dieną Kristina vaikščiojo jūros pakrante.
- Kodėl per atostogas man nepavyksta susirast draugų? - dažnai savęs klausdavo ji.
Tada prie jos priėjo keistas katinas.
- Gal tu norėtum su manimi draugauti? - paklausė jis.
- Tu kalbi? - nustebusi paklausė mergaitė.
- Na taip. Mane vadina Batuotu Katinu.
- O mano vardas Kristina.
- Ar norėtum su manimi pakeliauti po įvairias vietas?
- Labai! Bet kaip mes ten nukeliausime?
- Paprastai. Tik tu užsimerk.
- Gerai.
- Abrakadabra! - sušuko Batuotas Katinas.
Po kelių minučių jie atsidūrė nuostabiame sode.
- Kaip tau pavyko? - tarė Kristina.
- Kai labai nori, viskas pavyksta, - atsakė jis.
Tada Kristina nusisuko ir sušuko:
- Kokios gražios gėlės! Kiek jų čia daug!
- Ar jūs atvykote aplankyti mūsų karalienės? -prašneko ką tik iš kažkur atėjęs sodo sargybinis.
- Ne. Mes atvykome pasižiūrėti nuostabių gėlių, - netikėtai prakalbo Kristina.
- Kuo greičiau dinkite iš čia, arba viską pasakysiu karalienei, - rūsčiai liepė sargybinis
- Kristina, užsimerk! - suriko Batuotas Katinas.
Kai mergaitė užsimerkė, Katinas ištarė “abrakadabra” ir jie vėl persikėlė kitur.
- Kokia paslaptinga ir keista ola... - nustebusi tarė Kristina, kuri olas matė tik knygose.
- Taip. Atrodo lyg čia ir dabar kas nors gyventų, -pakalbo taip pat nustebęs Batuotas Katinas. Staiga jis pamatė siaubingą Sniego Žmogų.
- Kristina, užsimerk kuo greičiau!
- O kodėl?
- Todėl, kad reikia! Mus dar pačiups Sniego Žmogus!
Kai Kristina užsimerkė, jie vėl teleportavosi kitur.
- Oho! Čia džiunglės! – suriko mergaitė.
- Taip. Čia girdisi visi džiunglių garsai ir garseliai.
- Ko jums čia reikia? Ko braunatės į džiungles? –garsiai sušuko čia gyvenantis Mauglis.
- Atsiprašau, jei tau nepatinka, kad čia esame, bet mes tik norėjome pasižvalgyti po žaliąsias džiungles.
- Na gerai, bet tik neilgam! - šiek tiek malonesniu balsu tarė Mauglis.
Tada, dar truputėli paklausę nuostabių ir keistų džiunglių garsų, jie vėl tęsė savo stebuklingą kelionę ir grįžo ten, kur buvo prasidėjusi jų draugystė - prie jūros.
- Puiku, Batuotas Katine, buvo labai smagu ir įdomu.
- Džiaugiuosi, kad tau patiko, bet turiu atsisveikinti. Iki!
- Sudie, Batuotas Katine. Niekada neužmiršiu šio nuotykio!