Nakties, lyg nupjautos žolės, kvapas ir Tu -
Dar vienas žmogus paslydęs jausme,
Žiūrintis į sidabru aplietą mėnulį
Ir nakties ašaras,
Kurias matydami daugelis susvajoja,
Net nepagalvodami, kad už jų norus
Kažkam skauda.
Greitas kristalo dingimas tamsoje
Ir norai,
Kuriuos visgi turim pajėgti išsipildyti patys,
Tačiau užkraunam kitam.
~ ~ ~
Tyloje suspurdęs šauksmas
Širdies dūžiu nuskriejęs į tolį.
Į vientisą buveinę to, kuris negirdi.
Kuriam vis dar skauda...
Be reikalo.