aš neverdu gyvenimo

vis daugiau valandų,
kai noriu kažkur nusidaužti
informacija internete manyje tik sėja tuštumą
aš vargstu

dar noriu nusitašyti iki žemės graibymo
su broliais ir seserimis šnekėt apie poeziją
oro ir dangaus, žalių medžių
susimaišymo su žemėmis

noriu vaikščioti skersgatviais ir akligatviais
ryti jų paslėptą šviesą ir godžiai uosti
orą, kuriame susitvenkę geismai
žvelgti į languose besibučiuojančius siluetus
girdėti švilpiančias šmėklas

tačiau tik žiūriu į ekraną
žiūriu į ekraną
ir verkiu kaip kokia
lietuvių literatūros veikėja

varinę ilgesio valtį

išliejanti