apie pievą.

aš – pieva,
nevykęs lėbautojas
seniai užimtose rankose.
įžūli pramoga
trečiam luomui.

ragaujamos upės.
daug upių.
ir sukuosi beprotiškai,
ir sukuosi be proto.

kairėj pusėj taip sopa,
sopa...

ne regėjimu kits kitą maitinom,
malšinome alkį.
čia ne medžiai sodinami sėklom.
ir ne mėtomis kvepia kas rytą.

mano juokas absurdo alėjom.
o tu šypsais taip,
per krūtinę į sielą.

teigia,
veidai per seni,
mintys per jaunos.

aš pieva.
pati taip nusprendus.
jaučiu artėjančią sausra,
nors vėjas dievagojasi,
kad nebus.
tik ne šįsyk.