mirc’inis jausmų maniakas
mano sielos amoniakas
jis ateina paslapčia
kai nesitiki nakčia
jo alsavimas saldus
į svajonę panašus
kai jis paliečia tavo petį
arba pamerkia vieną akį
jis moka gaudyti mintis
ir kepti petelniškėse žuvis
bet atsisuk jo nebėra
jis quit pradingo tamsoje
ak mirc’inis jausmų maniakas
tas mano sielos amoniakas