nudėlioju tuos tiltus
cukraus kristalais
ir laukiu
kol tavo akyse nubus dangus
ramybe ošia mano lietūs
ramiai nusikerpu sparnus
nes nebereikia
nes kai skrisiu
brangusis, skrisime kartu
iš patikėtos pasakos
iš sapno jausmo
vėl nudėlioju tiltus
vėl suskaičiuoju kristalus
tu man aš tau ir viskas tikra
ramybe ošia mano lietūs