Žmogaus sala

Įkvėpta Džonio ir latinoso

                                                Vakar diena


        Paprastiesiems baltašikniams
        Skrodžiant vėją,
        Upės slėniuos liūdėjimai girdis..

Tuo tarpu
        Senamiesčio pakrašty
          Nėščios pempės tarpusavy kuliojas,
          O mes- varganas dviveidis
          Į popierių seiliojamės..

Trumpasijonių legionai
Šturmuoja vasarėjančias gatves,
O į parkus,
                                  Jų įkvėpti,
Ekshibicionistų partizanai išsilaksto.

                    Dienomis saulė debesy slepias
                    Ir tvankuma studenčiokus kankina,
                    O 16-ame trulike
                    Anonistai linksminas...



„ Ne ranka neteisinga- rašė jis- o ginklas per sunkus“

Degino Orleano mergelę
Už prarastus vyno butelius,
Nesužiūrėtą viskį ir tekilą...
***


„despotizmo triumfas- priversti vergus pasiskelbti esant laisvus“

Ant milžinų stalo trupiniais esame:
Ten kur bedievių miestuose
Aklieji plytas tampo,
Angelai bokštus stato,
O akiplėšos- mylinčias širdis išplėšo,
Talžo paskui,
ašaromis savo apgailėtinumą
Ant žemės palieja..
Karti duona ne jums, Niekingieji,
Jums net durpių gaila.
Atsiimu kiekvieną žodį 
Nes jie purvu nuo Jūsų aplipo...
Tačiau taip dėkingai prie manęs derėjo..

Vargu ar sakantys bijojimą,
Gali pasprukti nuo nelaisvių:
Pirmoji- neleidžia turėti ir turtinti sielos,
Kai tuo tarpu kita,
Ją aplaužo ir nukreipia prarajos link ..
***