Atatupstai

Auštantis rytas vėl sopantis vakaras
Reikia prasmės reikia cukrui arbatos.
Supas likimas į kairę ir dešinę,
Gersim dar vyno ir sąžines gręšime.

Stygos, klavišai, vis kažkas groja,
Vis kažkas groja kaukia vaitoja:
Tai kažkam skauda, tai nėr rytojaus-
Reikia lietaus ir gyvybės bučiuojant.

Kibiro vąškaru gal pasismaugti?
Laukti ir laukti laukt nesulaukti.
Širdį ištraukt kaip dantuką su siūlu?
Išsislapstyt tarp eilučių baltųjų…?