Mauruso iš Svilpornės užrašai

Visą dieną valgau ledinukus. O ko daugiau reikia. Slysteli liežuvis žemyn, po to vėl aukštyn. Erotika.
Vakar valgiau marinuotus ananasus. Sako, nuo jų pakyla apetitas ir paaštrėja pojūčiai. Bet ką aš žinau. Nieko nejaučiu. Sėdžiu ant suoliuko, prieina toks chamas, sako, duok cigaretę. Neturiu, sakau. Duok, rėkia ir kad trenks į snukį, net akyse žalia. Bet ką až žinau. Bičas susiėmė už rankos ir pradėjo f... k... bl...
*
Man patinka vienatvė. Kiti, žinot, tai pragaras. Totalus, sumautas pragaras. Nekenčiu dvikojų. Na taip, šeima, vaikai, medis. Bet pažiūriu į mergas ir atšoka fantazija. Sako, esu nejautrus. Nu ką aš žinau. Turėjau vieną. Išvaizda nieko, brunetė, o gal blondynka, gerai nepamenu. Pamačiau ją sėdinčią ant kameriono. Ir ką. Iškart pajutau, taip sakoma, artimas žmogus, ir visam gyvenimui. Po mėnesio bučiavomės, po pusmečio dulkinomės, o po septynių mėnesių aš ją papjoviau.
*
Beržai yra gerai. Sulos duoda. Bet pas mus beržai neauga. Tik kukmedžiai ir bambukai. Mėgstu alyvuoges. Jos man primena mano mylimosios akis. Turiu užraugęs jų visą sloviką. Kartu su agurkėliais. Agurkėlius suvalgau, o alyvuoges mėgstu čiulpti.