Tirpsta jūros karpoma saulė ir kyla pilki debesys iš pašalių, temsta jūros okeanas ir drumsčiasi vanduo...
Ir pakyla it cunamis bangos, ir iš dangaus ima pilti lyg strėlės vandens čiurkslės. Iš mano vidaus prasiveržia ugnikalnis, ant plevenančios pilkos suknelės pasipila raudoni lavos lašai (tai mano kraujas!)
Dingo mano saulė, dingo mano viltis tarp nevilties!... Aš parkrentu ant smėlio, į mano veidą plaka lietaus lašai. Juodus plaukus vėto vėjas... O aš pati... tyliai mirštu...


Jurgita01







