Pasaka be galo

Tą vakarą skraidžiojo pienių pūkai,
Tą vakarą mėnuo liūliavo.
Tu tyliai ant kelių manų užmigai
Ir mano širdis uždainavo.

Nesudrumstė niekas svajingos tylos,
Girdėjau širdžių mūs plakimą.
Nenoriu sulaukti aš ryto aušros,
Taip noriu apgauti likimą.

Ir dar truputėlį pabūt su tavim
Ir jausti kaip žvagždės pavydi.
Žinau, šitas rytas ir vėl mums išskirs.
O akys tave vėl išlydi.

Išlydi ir vėl lieka tuščios - dingai.
Neliko širdžių mūs plakimo.
Greičiau užsidegtų nakties žiburiai,
Sulauksiu aš tavo grįžimo.

Ir mano širdis vėl skambiai uždainuos.
Vėl pienių pūkeliai  svajingai skrajos..