Karta gyveno mergaitė.
Nuostabia šypsena ir akimis. Tačiau niekas nepastebėjo, kad jos lūpos šypsosi, o akys liūdi. Viena kupina liūdesio diena jos akys sutiko kitas akis... Žibančias iš laimės akis... Nuo tos akimirkos jos akys niekada nebeliūdėdavo... Ji šypsodavosi ne tik veidu bet ir siela todėl visa tiesiog švytėjo..
Nuošiol jos akys niekada nebebuvo liūdnos nes jos sutiko kitas akis... Tavo akis...


liudesio angelas






