Rašyk
Eilės (73357)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tarp kitko kitomis dienomis
Buvo išvedamos naujos žmonių veislės,
Kryžminami padarai, atspariomis ugniai kojomis
Ir padais, lyg druska nusėdusiais
Ant kaimynų slenksčių.

Sakė, galvoje gyvena paprasti vėžiagyviai,
Jie kvėpuoja žiaunomis, siurbia mintis tavo,
O langai pakirsdavo nosį,
Tokį baltą kalniuką, įsirėmusį į alyvas,
Niekada netapusias obelimis.

Griauždavo gerklę, kad šitų dienų kadrai,
Ištrinti muilo ir kitų šarmingų vyrų,
Išdžiūsta saulėje.
Vėliau išnešiojamos pro nuplikusį svietą.

Mano veislė ir likimas nesiskaičiuodavo proporcijomis
Ir aukso pjūvis primindavo tik kūno linijas
Arba mėnulio tirpstančius kraterius.
2007-05-19 00:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-20 18:16
resume
maždaug patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-19 11:42
ška
Jau man iš kart pagal pretacijų modelį norėtus komentint. Tipo: "niekada netapusios obelimis" - netekties ženklas, "nuplikusį svietą" - pesimizmo gaida. Nu bet už paskutines tris eilutes aš tave ir myliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-19 09:13
moli
Daug minčių, įdomus vaizdiniai.Patiko:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą