Kasdien ant stalo juodos avys ganos,
Teoriškai nerasdamos baltų lankų.
Kasdien aklai jos praktikoj paskęsta,
Perdėm bijodamos teorinių vilkų.
Kas rytą šaknį vis iškasti bando,
Kuria vilioja Mefistofelis gudrus.
Kas naktį sapnas vienas vis aplanko -
Gyvatės irštvoj vaisius įstabus.
Taip slenka trumpos pilkos dienos,
Pustydamos pavasarį padirbtus lapkričio lapus.
Taip nepastebėtos nužydi gelsvos pievos,
Kad bumerangu grįžtų užmojis platus.