Drugiai

Nuvijai mane į tą svajonių šalį,
Kur dega meilė, klega laimė ir gyvi šilti jausmai,
Ten mano saulė, tau neįprastas pasaulis,
Balti drugiai, kuriuos į delną pagavai...

Bet kam tu gaudei juos – lig šiolei nežinau,
Juk neprašiau pakirst skaidrių trapių sparnų,
Viliojai juos kvapnių gėlių pasaulin,
Kurių, deja, nuskinti negaliu.

Drugiai tikėjosi būt priimti tenai,
Kur tiek jaunystės pasakų švelnių,
Bet pakirsti baltiems drugiams sparnai,
Uždusinai delne lediniu šaltumu...

Juk tu žinojai, drugeliai skuba taip gyventi,
Pamatyt dar tiek ryškių spalvų,
Buvai tu griežtas baltiems lengviems pūkeliams,
Tu nematei jų žvilgsnių – taip graudžių...