Ar pasikliauti rytojum?

Viduje kilęs gaisras išdegino širdį.
Paliko tik karčiai kraujuojanti žaizda.
Užplūdo neapsakomas noras pradingti
Ten, kur amžiais tęsiasi aušra.

Bekvapės pušys vien graudulį kelia.
Be gyvasties, iš pasaulio ne šio.
Jos primena man tą pradingusią viltį,
Kad gal kada rasiu aš kelią atgalion.

Kelią atgal, kai dar viskas žydėjo,
Nešiojausi saulę kišenėj tada.
Dabar aš kankinė prirakintom kojom,
Nes be vilties negaliu būt laisva.

Ar pasikliauti man rytojum?
O ar rytojus egzistuoja?