Ant palangės krenta naktis
Ir nubėga pievom tamsiom.
Pilną glėbį palaukės gėlių
Šiąnakt priskinsiu tik tau,
Kad parbrisčiau per pievas basa
Ir palikčiau prie lango žiedų
aš išėjus su ryto vėsa
atsipeikėsiu tavo delne.
Šiaip gal būtų neblogai, tik man pabaiga "strigo" tas "delne", panašu į mane.
Aš tai, juk ne tu, o tu ne aš. Sėkmės tolesnėje meninėje kūryboje.
Vis dėlto...
Menas kurti.