Kalės*

Žizel buvo tikra kalė, nemėgstanti prancūzų. Ji turėjo raiškias, rudas akis ir ilgas, vešlias garbanas.. Rytais, prabudusi, ji vis dar tysodavo lovoje tarp baltų patalų (tiesa, visai ne šilkinių), kurie priklausė kitai save labai mylinčiai kalei. Toji antroji, kurios vardą visi kažkodėl pamiršdavo, rytais gerdavo pieną ir anglišką arbatą iš bliūdelio. Taip ir gyveno Žizel su savo kale. Sunku buvo.
Bet kam šiais laikais lengva? - pagalvodavo Žizel.
Štai blondinė iš gretimo namo kasryt privalėdavo bėgioti, kad išlaikytų savo formą ir kiekvieną savaitę lankytis grožio salone, kad nepaleistų vėjais savo grožio (ir taip, taip, taip, kad visi ja grožėtųsi! Tikrai kalei tai svarbu.).
Tuo tarpu Žizel ilsėdavosi, prietemoje sapnuodama savo gyvenimą ir nejučia trukčiodama kairiąją savo kūno pusę. Jos draugė kalė dienas leisdavo linksmiau. Išeidavo kažkur, trenkusi durimis, grįždavo kartais naktimis, kartais paryčiais. Kartais ne viena.
Tada Žizel pakildavo iš patalo, nueidavo į virtuvę vandens ir kalės, kurios vardą visi kažkodėl pamiršdavo, palydovas tuoj pat įsmeigdavo savo žvilgsnį į ją.
  O aš maniau tu viena gyveni. Nežinojau, kad čia ir dar viena gražuolė gyvena.
Sakydavo jie. Visi ligi vieno. Tačiau Žizel nuleisdavo jų žodžius negirdomis ir išeidavo iš virtuvės. Tiesa, eidama ji lyg netyčia švelniai priglusdavo prie kiekvieno iš jų, kas vakarą vis naujo. Ir nors nematydavo, žinodavo, jog ją nueinančią seka vyro žvilgsnis.
Ji sedėdavo blankiame kambaryje ir laukdavo, kol kalė arba jos „nuotykis“ ateis ir uždarys duris. Po to ji negalėdavo užmigti, vis trukdė aimanos ir kitokie balsų pašerpetojimai. Ji negalėdavo užsidengt ausų, ji negalėjo galvoti apie kažką kito. O gal ir išvis negalvojo, o gal nesuprato, ką girdėjo.
Žizel prabusdavo, kai durys jau būdavo atveriamos ir jos draugė kalė gerdavo pieną. Kaip visada. Žizel įsiropšdavo į jos lovą ir laukdavo. Kalė, grįžusi iš virtuvės, atsiguldavo šalia Žizel, apkabindavo ją ir kasydavo jos paausį kartodama
Gera mergaitė, Žizel, gera mergaitė... Šiandien tikrai išsivesiu tave pasivaikščioti, pažadu. Tik šiek tiek pailsėsiu. Vėl iš manęs kalę padarė.