Pro įrėmintą dangų

Pasiilgau tavo
kaulų traškėjimo
daužant katėms galvas
į elektros stulpus

Stoviu ant stogo
vieną koją iškėlus
tikiuos kad nutūps
ant pėdos lietus

Lazdelės susmeigtos į
tavo plaukus
prilaiko miestą
augantį ant tavo galvos

Tušas nubėgęs iki lūpų
daro tave verksmingą
nors šiandien verksmingas
dangus