Eilės vaikams

Pabeldė į duris,
Suskambino varpu,
Tai vėjo ūžesys
Atėjo į svečius.

Įsiveržė vidun,
Nekviestas, nelaiku!
Ūžė pro visus,
Ūžė tarp žmonių.

Iš baimės, nevilties
Pabūgo burys vaikų.
Ėmė verkti iki nakties,
Juk jie nelaukė tokių svečių!

Tyli naktis atslinko,
Nurimo jie visi.
Ir Ūžesys nelemtas dingo,
Mėnulio spindėsy...