Apsiklojusi vangiu megztiniu
dar iš jaunystės laikų
ji nemiega naktim,
nes klonozepamas baigėsi.
O ir pati ji nežino,
kiek metų prabėgo
nuo to nukirtimo.
Nežino ir kas ją nukirto -
infarktas, insultas, infliacija?
Senos skrynios spalvingos
skaros nebereikalingos
nei madingai anūkei,
besirengiančiai juodai,
nei anūkui gėjui - jam vis per
maža spalvų.
Sekmadienio rytą nukirstoji
žiūri Tv Polonia
ir meldžiasi kažkieno
sukurtam dievui,
vis tikisi, kad supras ją,
paguos ir išgelbės.
Ji tokia viena, su ryžu katinu,
ir senuoju „Rekordu“,
kad net ašaroja ir iš
„autolafkės“ nupirktą dešrą
saugo vaikams,
o jie vis negrįžta,
nežino gal net, kad
babytę gyvenimas kirto.