Debesys krenta mums ant vokų
Dievo pykčio lašeliais
akims.
Ir aplink taip ryšku,
jog nematyti nieko
lyg traiškanotam akivare
baloj išbalintos plytos ir tinkas------- ------ šaltos mano buto grindys
ir sienos ------ ------- ------- ------- ------- virpa vos sušildai pėdom
nesiekia plaukų, kai guli
paviršiuj vandens ------- -------- ------- ----stiklo krašteliai karšti
viskas plaukia ------- -------- -------- kyla į laikrodį Bokšto drebėdami
lelijomis laša ------- -------- ------ ------ su lengvais cukraus karoliais
ant suskystėjusių buto grindų ------- --- skamba sidabro šaukštelis
skęsta dvi ------- -------- ------ ------ -- ir šerdim suvilgytas tonas
išsinėrusios dulkės ------- ------- ------ užgula Katedros aikštę.