Taip skardžiai skamba gerklinis kregždžių juokas — jos juokiasi iš mano meilės. Atlaidžiai šypsosi rūkstanti cigaretė… Kątik, vos prieš kelias sekundes, ji irgi mylėjo, tikėjo savo jausmais… Tik, kaip gaila, cigaretė pamilo paprasčiausią degtuką… Rodės, jie sutverti vienas kitam, bet va, degtukas jau suliepsnojo, o ir ji nebeilgai berūks… Jų istorijos pabaiga…
Dar viena tragedija. Mano ausis pasiekia gaili arbatos rauda. Ji taip pat prieš kelias akimirkas pamilo. Bet ne arbatinį šaukštelį ar cukraus gabalėlį. Jos šiltus jausmus pažadino kvadratėlis ledo iš šaldiklio ir vos tik ji prisilietė prie jo, ledas ėmė ir ištirpo, o pati vargšelė atšalo iki minusinės temperatūros ir dabar jau ji visiškai nebetinkama gerti, o ką jau kalbėti apie meilę…
Dar karta įsiklausiau kregždžių skardenimo. Laukiau, sėdėjau ir laukiau. Meilės? Ne, ji neegzistuoja, ji paprasčiausia apgaulė. O mes — kvailiukai, kurie kasnakt tikisi būti apmauti… Kregždės teisios…