Con brio
(su klaidom)
„An dignus ego locour non solum lingua? “
Jei nemoku nereiškia, kad uždrausta,
Ten kur negyvena niekas,
Savo vėliavą išskleist-
Mažas žingsnelis man,
Bet Milžiniškas mano sielai..
***
Užaugom ant kernagių ir gedų,
Ant paminklų ir šauksmo “išgirskit”..
Patys nutilom,
Užmiršom paklydę,
O pripažint to nedrįstam..
***
Plačiai užmerktomis akim
Einu į laisvę,
Nors vidinis aš pasitiki savim,
Bet krenta už uolos užkliūvęs.
Teliūskuojasi valtis upės pakrantėj,
Reikėjo labiau kitais pasikliauti-
Ištroškęs lėkiau,
Sutemų vedinas...
Tiesiog turėjau protingesnio ryto sulaukęs
Anuos šlaitus įveikti.
Neliko niek, ką pasiimt reiktų,
Ant protėvių stalo tai telieka,
Sugrįžus prireiks..
***