Na pasakyk, tai ydos? etiketo vadovely iverdyta-taip, ir dar kokios. Taciau man tai atsocijuojasi tik su geru humoro jausmu ir tiesmukišku (atkreipk dėmesį-tiesiu) poziuriu i gyvenimą. bet jokiu išvedžiojimų ir pilstymų iš tuščio i kiaurą. Taip, kiek esi skaitęs sarkastiškų eilių? Taip nedaug, nes eilės yra tokios skystos, lengvas pūkas. Dėmesio, aš nekritikuoju, tik bandau surasti tinkamus epitetus. Aš eilių draugė. Tik galiu jas skaityti, o ne kurti. Tiesiog lyginu, čia tas pats, jei pasakyčiau, kad kefyras rugštus, o grietinėlė saldi., naturalu, nors abu pagaminti iš to pačio pieno. jeigu butų cinizmo sarkazmo seminarai-stovėčiau eilėje visą naktį, taip labiau nei i kokio nupiepusio hard popso atlikejo koncertą. taip kompą aš ir namie turiu, kam man klausytis paleistos plokšteles. taigi, grįžtu į ten iš kur pabegau-prie sarkazmo. nors vienas kažkoks garsuolis pasakė, kad tai neįgimta, tai įgyjama, tačiau manau, maza gyslelė turi tekėti, jau tada, kai sarkatišku verksmu pasveikina tėvus ir aplinkinius. keista, nedaug ką imponuoja tokie žmonės, bet mane taip, nes noriu būti į juos panaši. turėti, tą savita humoro jausmą, kuris išverčia iš koto visus, kurie yra verti to. teko girdėti pokalbį: mirtina humoro doze pasikaustęs viengungis aiškina, kodėl iki šiol nevedęs. Jis sako „ taip, turėjau merginą, net joms tavams jau buvau deguostuotas, artėjo, tas momentas, kai reikia baigti gražią draugystę ir keliauti į rutiną. taip ir dariau, nes norėjau. bet ką gi, busimieji giminaičiai užsimanė bažnytinių vestuvių. Kokio velnio aš turiu eiti, ir klūpėti prieš tas prikaltas kojas. ne aš jas prikaliau, ne aš ir klūpėsdiu, kas ten pasidarbavo tegu ir atgailauja. „ ne visgi, aš ne kokia pasakotoja, bet nieko, man dzin. ką apie tai sako išminčiai? “What is a cynic? A man who knows the price of everything and the value of nothing. ” taip skamba protingai ir apskritai orkarą wildą aplankau, kai noriu gerų minčių. Dorijano grėjaus portretas, knyga ir paskui filmas, buvo idomu vien pasižiūrėti, kaip pavaizduos ta baisųjį, priešmirtinį paveikslą, ar jau bešalantį dorijaną. dėmesio kintas minčių šuolis, šį kart ne toks platus-niekur neįkrisi, ar ne pulti prie „back „ ikonos. tačiau mano mėgiamiausia, kuri karts nuo karto papuošia mano skype „laisva vieta mano reklamai“ yra “Cynicism is an unpleasant way of saying the truth. ” na ir tik pabandyk pasakyti, kad ne.. taip.. tik vat skirtumas tik tas, kad vieniems žmonėms tai sukelia juoką, o kitiems varo vėžį.
lūžtų, eilini karta naktinėju-pratęsiu kita naktį.. keliausiu o mokslinę reikalo pusę...
priklijuoju ir savo atsiprašymą, jei ka nors įžeidė mano sakinys apie eiles.. bet jau tokia tiesa..
Kai pilkas dėmesys užlieja mano veidą,
Gyvenimas kažkur toli nuskrenda,
Ir likusi viena tamsioj erdvėj
Aš pamatau, kur aš einu,
Viena kaip pirštas
be draugų
Tokia esu.
Ir būsiu.
Nepražūsiu.
Šarvuos igriūsiu.
Palinksiu, bet nelūšiu,
Gyvenimo strėles išsausiu,
Ir bėgsiu lėksiu jų pati pagauti,
Su vaikiškai slaptu vilties šėšėliu akyse,
Kad kažkieno slaptai paleistos strėles sužeistų ir mane