Iš Alizės atsiminimų virtinės

„ Pro mažą medinės sienos plyšį išlindo mažas saulės spindulėlis, nušvietė visą niūrią palėpę. Tarsi ji iš naujo atgimo, ir įgavo visai kitokias spalvas. Niūri palėpė tapo jaukiasniu kampeliu, kuriame man teks dar ne vieną dieną būti. Ir tikriausiai ilgai dar teks laukti, kol įvykdisiu savo bausmę. „ ...
  „ Sugirgždėjo durys. Išsigandau. Pradėjo drebėti rankos, Pasislėpiau už kartoninės dėžės palėpės kampe. Staiga durys prasivėre. Tuo met jau visai susiriečiau į kamuoliuką. Medins durys atskleidė tai, kas buvo užslėbtą kitoje durų pusėje. Nusišypsojau, nes išlindo mano sesuo Mimi. Iškart lyg akmuo nuo širdies nusirito. „
  „ Tą dieną saulė nešvietė, dangus buvo pilkas ir niūrus. Man taip pat buvo niūri nuotaika. Tai dienai tiko posakis gimiau pavarges- gyvenu, kad pailsėčiau. Slankiojau iš vieno palėpės kampo prie kito. Pusę dienos negavau nei kąsnio, bet gerai, kad buvau pasilikusi nuo vakar vakaro pusę bandelės. Atėjus vakarui Mimi užlipo palėpėn ir atnešė košės su bandele. Valgyti jau nebenorėjau, tad pasilikau rydienai. „
  „ Šiandien nutariau atnaujinti palėpę. Pamačiau daugybę gražių daigtų, kuriuos jau sugalvojau kaip galėsiu panaudoto. Prie lango tūnojo senoviško stiliaus sofkutė. Ją atitempiau iki durų ir pastačiau atloču į sieną. Kitame kampe buvo senas apdulkėjas stalelis, o ant jo daugybe laiškų. Juos nukėliau ir padėjau ant grindų. Juos perskaitysiu vėliau. Stalelį nustūmiau šalia sofkutės ir nušluosčiau dulkes su medžiagos skiaute. Atrodė lyg naujas. Atradau dar ir plačią anklodę. Ja sugalvojau naktį apsikloti. Vakarop Mimi mano prašymu atnešė šluota. Ja apšlaviau visą palėpę. Pasidarė jaukiau. „
  „ Mimi - mano sesuo. Žema, trumpais plaukučiais. Tyra lyg vanduo, bet susidėjo su ragana Filija. Ji jai pažadėjo jei ji tarnaus jai, tuomet ragana Mimei nupirks princesę Puply, kuri šiuo metu yra pati populiariausia šiuo metu barbė. Kaip ji galėjo manežę, savo sesę išduoti už menką barbę? To dar negalėjau suvokti. Reikėjo tai išsiaiškinti. Nusprendžiau perskaityti tuos laiškus. Vienas iš jų manę pribloške [ Sveika, čia vėl Morkusas. Kaip mano mergaitės ? Norėčiau, kad Mimi nieko nedarytum, tačiau Alizę turi užrakinti palėpėje... ] Ir už ką? Tuoj sužinosiu. [... Ir neduok jai daug maisto. tegul kenčia už tai, kad pavogė mano žiedą. Ar ji dar neprisipažino ? Atsiūsiu šiek tiek pinigų. Su meile Morkusas. ] Nesupratau. Ką aš padariau. Pavogiau žiedą. Nu čia tai nesamonė. „
  „ Šio ryto laukiau ištisus mėnesius. Man sukanka aštoniolika metų. Išeinu!!! Ir nebelaukit!!! „