Fosforinis tikėjimas

„Skaitytojau“, prieš pradėdamas skaityti, žinok, kad čia keli visai neilgi eilėraščiai.. Nereikia skaityti jų visų iškart ar nuo pirmojo..
Arba išvis nereikia.. beje, sveikinu su mamadieniu, visas eilėraščių mamas..

Pavogtasis „Riksmas“ vaidenas nuo nemigos užtinusiom akims..
Ei žodžio gurmanai, išsilaisvinkite nuo ketchupo ant jausmo išgavos,
Galbūt vagys susimils ir grąžins..
---------------------------- ----------
Regėjimais, mano bičiuliai, gyvenu, nuo aušros iki sutemų..
Sienose tarp išpieštų „cool“,
Dangaus atspindžius regiu, jų pilnumoj skęstu.
Išmaldos prašančio delnuose tarp baltų centų,
Pilnam kibire smėlio ar žvyro,
Juk sielai nelabai svarbu kada ar kur
Fragmentą amžinojo sąmojo gaunu.
Fosforinis tikėjimas leitmotyvu tapo mano kalbėjime,
Nerangus įsiklausymas paleido visagriaunančius ieškojimus,
Todėl atsukau ciferblatą į sieną,
Lai aplinka sensta, o mes akimirkoj paliekam..
----------------- -------------------------
-Padavėjau, prašau plunksną ir pergamentą pietums.
Protagonistas nekantrauja suvaidinti liūdesį,
Todėl jį reik paleisti iš minčių...
***
Kai tapau ubago proteže ne savo valia–
Esu mokomas krislelį gyvenimo aukso
Butelio dugne atrast.
Esu girdomas vaizdinių,
Todėl, mano svečiai, daužykit galvomis lėkštes,
Nes šiandien mano stalas ypatingai sotus –
          šprotais vaišinu  ...
***
Palikau savęs troleibuse,
Galbūt kokiai babūnei šitas „ aš „ pravers,
Tačiau gražinkite galėjimą, atėmę laisvę-
Išleiskite mane ridentis kalnu,
Bristi pelkėm ir čiaudėti imbieru.
***
„Purvinąjį Gonzalesą“ jaunikliai nesislėpdami žaidžia,
Ropoja tiltais,
Buzoja palei upę savo karamelinius sapnus.
Pasaulis ploja, kai šie žiovauja,
Tuo tarpu istorija užmaskuojama
Nesupratingu „Koldūnai WRU“.
***
O tada piktas žodis įgavo kūno kontūrus
Ir diletantų rašliavas išskerdė.
Pagaliau įtikėjau, nors tie,
Kurie ėjo nepasėję, niekada neviliojo manęs
Ir kai žudynės vyko-
Stojau į pirmas muškietininkų gretas..