Jei tabaką trauktumėte...

Apie Atlas Maior

Jei tabaką trauktumėte ne baltomis lazdelėmis oranžiniais galais iš popierinių dėžučių, vardu “Marlboro” (Marlboro kunigaikštis, matyt, ramiai neilsėtųsi karste, jei žinotų, kaip Vakarų prerijų džigitai šauniai naudojasi jo vardu), o papsėtumėt iš dramblio kaulo spalvos ilgų porcelianinių indų, importuotų iš Amsterdamo (“Made in the United Provinces”), turbūt pritartumėt mūsų kunigaikščiui tylomis tariančiam “Excellent” paragavus nuostabių dūmų, užaugintų Pernambuco, gal Paraibo, gal Olindoj, o gal pačiam Suriname jaunų metisių, pirktų po trisdešimt sidabrinių, sudiržusiomis, nuogomis rankomis.
Beje, visai pamiršau paminėti, Marlboro kunigaikštis  labiau už karčius dūmus, importuotus iš Amsterdamo, mėgo iš ten pat atsivežtas knygas. Žinoma, mėgo laisvu metu, kai nereikėdavo sėdėti kalėjime, ruošti sąmokslų prieš Monmuto kunigaikštį, besirengiantį sąmokslui prieš Jorko kunigaikšį Džeimsą, nepamenu prieš ką šis rengė kruviną susidorojimą, regis, savo vyresnį brolį Karolį II, sėdintį soste ir penktadienių vakarais žaidžiantį tenisą ar šiaip skaitantį laikraščius.
Atleiskit, vis nukrypstam nuo temos. Taigi kunigaikštis M ramiais Stiuartų Restauracijos laikais mėgdavo išsitraukti vieną kurį iš vienuolikos sunkių Atlaso tomų ir, pavyzdžiui, kaip vaikas pažvejoti Šv. Lauryno upės žiotyse prie grakščių majuskulų “NOVA FRANCIA” ar, tarkim, surengti invaziją į pražuvusias olandiškas provincijas Brazilijos krantuose. Kiekvienas laikmetis daro savo: kunigaikštis neieškojo nei Kunigo Jono karalystės, nei El Dorado prie ežero vardu Parime į pietus nuo Surinamo, bet Molukų salų prieskonių ir tobulos laukinių karalystės iš Henrio Perselo operos “The Indian Queen”:

boy

Wake, Quivera, wake, our soft rest must cease,
And fly together with our country's peace;
No more must we sleep under plantain's shade,
Which neither heat could pierce nor cold invade;
Where bounteous nature never feels decay,
And opening buds drive falling fruits away.


girl

Why should men quarrel here, where all possess
As much as they can hope for by success?
None can have most where nature is so kind
As to exceed man's use, though not his mind.

Amžių, kai pralieti klanai kraujo dėl religinės nesantaikos ir teritorinių ambicijų, lydėjo išaugęs pavargusios aukštuomenės dėmesys nepažįstamoms, nepasiekiamoms ir įsivaizduojamais turtais pavydą keliančioms tautoms. Prancūzijos Liudvikas Saulėtasis dabindavosi pagal persišką madą, juo sekdavo likęs Vakarų elitas. O kur dingsi? Žinoma, visi ryšiai su Rytais, importas ir kontrabanda ėjo per protestantišką Amsterdamą, tarp kanalų, Amstelio upės, užtvankų ir juodų komersantų apsiaustų baltomis apykaklėmis. Jungtinėse Nyderlandų Provincijose nebuvo karalių, tik stipriausia pasaulyje kartografijos pramonė nameliuose prie uosto dokų ir Štathalteris, kuris ypatingomis progomis išskirtiniams svečiams įteikdavo Atlas Maior – spintą su vienuolika oda rištų tomų, 596 žemėlapiais, spaustais nuo raižytų vario plokščių, ranka spalvintais. Turbūt brangiausias to amžiaus leidinys. Blau šeimos darbai išsiskyrė netaupomu puošnumu, elegantiškais šriftais ir naujausiu pažįstamo pasaulio vaizdu, skirtu išlepintoms ir jautrioms juslėms . Kaip tik tuomet, antroje septyniolikto amžiaus pusėje, prasidėjo liguistas tikėjimas žmogaus protu, toks… jėzuitiškas savo prigimtimi ir be galo naivus. Ilgumų matavimai, dairymasis į dangų, jėzuitų plantatorių valstybė Paragvajuje. Kas žino, ko jie ten ieškojo?! Brazilijoje olandų vietininkas su pulku vergų stato pirmąją europietišką observatoriją ir meteorologinę stotį kaip Tichas Brahė Uraniborgą. Kažkoks gerai pamirštas lenkas tuos pačiuos kraštuos veda saujelę olandų prieš portugalus. Dūmų debesys, ir Provincijų trispalvės, anei observatorijų Brazilijoj nė kvapo nelieka. Bent jau optimizmas lieka. Išlavintiems žmogaus pojūčiams turi nusilenkti dangūs, žemės, vandenys. Mokslas groteskiškas, bet apvilktas madingais drabužiais, tik pramoga skirta amžiui, kai valdo netikrumo jausmas. Netikri ir milžiniški ežerai Afrikos gilumoje. Žemėlapiuose baltų plotų nėra, tiesiog niekas nepirks. Galiausiai, niekam per daug ir nerūpi žemėlapių tikslumas. Tai tik puošmena ir romanas be siužeto. Skaitytojas tesusigalvoja jį pats. Sakytum, tobulas Atviras Kūrinys. Desertui – komiksai, kuriuose paveikslėlių tvarka priklauso tik nuo tavęs paties. Keisdamas tvarką, keiti tvarką realybėje. Kabala moderniu pavidalu. Kas pasakys, kurioje mes tiesos pusėje? 

--

Šiaip ar taip, kunigaikštis M laikui atėjus parėmė olando Viljamo van Oranien avantiūristinį planą užgrobti sostą Londone. “Šlovingoji Revoliucija” ir t. t. Maždaug tada baigėsi ir Amsterdamo žemėlapių meistrų klestėjimo amžius. Švietimo amžius ir kartografai pagal prancūzų pavyzdį pripažino tik empirinę tiesą, tikslius matavimus ir baltus plotus. 


(2005-7-2)