kartais man atrodys
kad troleibusas nestovi vietoj
bendrabutis išsiilgęs sniegų
alsuos tavo kvėpavimu
nuimdama mano paltą
nušluostysi melagingą kraujomaišą vietinių kritulių
niekas nepažiūrės vaizdajuostės iš mūsų vestuvių
nes niekas išskyrus mane
neįžiūrės tavo prisidėjimo prie žemės posūkio
ir tik bijau
kad vieną naktį
nepažadintų mus
mūsų negimę vaikai


placenta






