Prisiminimai

Pamiršti tave, o po to staiga prisiminti.
Sugrįžti tenai, kur nėra nei laikrodžių,
Nei valandų...
Pamiršti, prarasti, o po to staiga prisiminti -
Tą žemuogės skonį, tylų tavo kvėpavimą,
Lietų, nuplovusį mus abu.
Nesiskųsk, kad tave jau beveik pamiršau:
Juk pati to tikrai nenorėjau...
Šviežiai nupjauta žolė nesiskundžia,
Mindoma kojų basų.
Pamiršti, nekęsti, o po to staiga prisiminti -
Tuos jausmus, daug tyresnius už lietų
Nuo tavo delnų.
Pamiršti tave, o po to netikėtai sugrįšti
Mintimis ir troškimais,
Jausmais ir norais -
Į Mūsų Valandą, į Mūsų Būtį,
Kuri ir liks tik pilku šypsniu mano sieloj -
Tokiu senu, padvelkusiu pelėsiu,
Bet tokiu mielu... Tik gaila, negrąžinamu.
Pamiršti tave, o po to netikėtai sugrįšti -
Į tavo sielą, kur žemuogės skonį pajusti galiu...