Paklausyki vėjo, kai tau liūdna,
Tu jame išgirsi mano juoką.
Paklausyki, kai pasaulis bunda,
O tau viskas kažkodėl dar juoda.
Tie takai, kuriais maži begiojom,
Tavo surūkytos cigaretės.
Mūsų pėdas dulkės jau užklojo
Ir sudžiūvo mano skintos gėlės.
Medžiai tie, kuriais maži mes lipom
Ir saulėgrąžos, keiksmažodžiai, žaidimai...
Viso šito greitai nebeliko,
Liko tik linksmi prisiminimai.