Aš neieškau žmonių kurie kenčia pamatę
Mano žvilgsnį įstrigusį tiesiai į juos
Tad išsiskiriam nieko visai nesupratę
O aš tolstantį veidą iš tolo vejuos
Prakalbėk į mane jei pamirši gilybę
Mano akys sublizgo ir tu nuskendai
Nors nebuvom ant lapo teisybės užrašę
Tu ją vėl įskaityti neryškiai bandai
Apsiniaukusi rytmečio nuotaika temo
Ir iš apmaudo kibirkštys laidė žaibus
Supratau kad turiu pasitraukti į šalį
Nors kadaise jaučiausi be galo svarbus
Taip sugriuvo siūbuojamas kortų namelis
Pasiliko nuvytę darželiai klaidų
O per juos išraizgytas siaurutis takelis
Ves dar tūkstantį mylių atrasti veidų