Velnias vyžas pynė

Išjojo ant nakties trys vyrai. Mėnuo švietė, bet dangus buvo debesuotas.
Kai debesėlis užeina ant mėnesio, vyrai girdi, kad kažkas krūmeliuose šūkauja švebeldžiuodamas:
- Sviesk! Sviesk!
Eina vyrai pažiūrėti, kas ten šūkauja. Žiūri - krūmeliuose, ant nupjauto kelmo atsisėdęs, velniukas iš liepų karnų pina vyžas. Kai mėnuo pasislepia po debesiu, velniukas sušunka: „Sviesk! Sviesk! „ Vienas vyras pasiėmė akmenį ir, arčiau priėjęs iš užpakalio, kad paleis į galvą.
Bumt velniui stačiai į pakaušį. Velniukas manė, kad mėnuo drožė į galvą už tai, kad jį bara, kam nešviečia, ir sako:
- Sviesk nesviesk, o mustis nėl uz ką.