Tyla prieš audrą

Tyla prieš audrą ar audra prieš tylą?
O gal prieš dar didesnę audrą,
Kai tylą nešantis rytojus pasiklysta laukime.

Kažkas dar tiki. Kad tikėjimas išgydo.
Be nuodėmės, bet atgailaujantis – šventasis?
Kai tik voratinklis, apraizgęs tuštumą, suyra,
Letargo miegu vėl užmiega amžinieji.

Toliau gyventi pagal užmirštą scenarijų,
Klausyti to, kuris nežino, kad esi.
Mintis atskrieja, bet atsitrenkia į sieną
Nežinomo kūrėjo vaizduotės atspindy.

Tik į tave įsminga nereginčio akys.
Tik tavo vardą garsiai šaukia nebylys.
Bent vienąkart suklupęs jau niekada neatsistoja
Iškelta galva. Palaimintas gyvenimo – kvailys.