kodėl uodai be kelnių?

Grįžta kartą uodas Pasternokas iš medžioklės ir mato: sėdi jo geriausi draugai Zyzla ir Kyzka be kelnių ir verkia.
-Vyrai, kas pasidarė? – išpūtė akis Pasternokas.
-Išėjom mes vakare karvės po ganyklą paganyti, - pasakoja Zyzla. – Staiga atėjo dvi viena už kitą baisesnės raganos ir atėmė mūsų kelnes.
-Taip nieko nepasakė: atėmė kelnes ir – gana? – nustebo Pasternokas.
-Atėmė ir nieko nesakė, - palingavo galvą Kyzla.
Ne juokais supyko uodas Pasternokas, plačiai išskleidė savo galingus sparnus, suzyzė karo šūkį ir išskrido į ganyklą atkeršyti raganoms.
Žiūrėdamas į tolstantį vakaro sutemose Pasternoką, uodas Zyzla sako:
-Kaip tu galvoji, Kyzla, atims jam raganos kelnes ar neatims?
-Atims, - palingavo galvą Kyzla.
-O aš galvoju, kad neatims...
-Atims ir dar kailį iškarš..., - pasakė Kyzla ir jie graudžiai apverkė savo draugą Pasternoką.
Ganosi karvė ganykloje, o Pasternokas skraido aplink – dairosi, kada tos raganos pasirodys.
Staiga karvė sustojo, pastatė uodegą ir kiek leidžia plaučiai  - sumykė.
Trenkė žaibas ir pasirodė dvi viena už kitą baisesnės raganos. Viena turėjo kibirą, o kita ąžuolinę lazdą uodams mušti.
Atsitupė ragana ir melžia karvę, o kita, dar baisesnė su ąžuoline lazda uodus baido.
Suzvimbė Pasternokas ir ėmė ratus sukti aplink raganų galvas, ir šaukti:
-Atiduok kelnes. Atiduok kelnes.
Ragana ąžuoline lazda šmaukšt – ir tiesiai Pasternokui į kaktą. Uodas tik plast plast ir nusirito per visą pievą.
-Dar pašūkausi – ir tau kelnes numausim, - pagrasino ragana.
-Sėdėsi be kelnių namuose ir niekur išeiti negalėsi, - nusikvatojo dar baisesnė ragana.
Mato Pasternokas, kad piktuoju čia nieko nepasieks, tai sugalvojo geruoju raganas įveikti.
Atskrido prie raganų ir sako:
-Ką darysi: numausit, tai numausit. Bet leiskite aš jums, prieš kelnes nusimaudamas, smuikeliu pagrosiu.
Patiko baisiosioms raganoms, kad gražiai su jomis elgiasi – susikibo dvi viena už kitą baisesnės raganos į ratelį ir pradėjo šokti. Čia gudrusis Pasternokas jas ir pergudravo: jis taip smagiai grojo, kad greitai raganos krito ant žemės be jėgų ir ėmė maldauti:
-Pasigailėk, mes tau viską atiduosim tik nustok groti.
-Atiduokit mano draugų drabužius, - pareikalavo Pasternokas.
Skrenda, raganas nugalėjęs, Pasternokas namo ir mato: ant didelio rąsto sėdi šimtas keturiasdešimt vienas uodas ir visi be kelnių.
-Sveiki, vyrai, - pasisveikina Pasternokas.
-Sveiks, tamsta, - atsako uodai.
-Kas atsitiko? Kodėl be kelnių? – klausia Pasternokas.
-Išėjom mes vakare po ganyklą karvės paganyti...
Nuo to laiko uodai kas vakarą skraido aplink melžiamas karves ir gražiai groja linksmą muziką.