Paprastai

Man kelias primena tave
Ir grindinys, toksai tamsus, grublėtas,
Žibintas, kabantis kleve,
Suoliukas, kur tuomet sėdėta.

Ne, klevo ten tada nebuvo,
Esu tikra, kad ir dabar jo ten nėra,
Tiesiog mintis įgyja šitaip tragiškumo,
Tiesiog geriau taip suskamba drama.

Bet aš vis vien tave menu visur,
Nebegalvoju, buvo gera tai, ar bloga,
Toks kupinas tavęs - bet kiek, bet kur -
Net keista, toks pasaulis pasirodo.

Ir nežinau dabar, ar aš tave myliu,
Ar visa tai vienprasmiškai tereiškia tik,
Jog viso labo dar suprasti negaliu,
Kaip paliktas galėjai tu mane palikt.