Ne visiems leista

Slenka dienos
išsitaško praeitis
asfalto balutėse
maudosi žvirbliai
bet vistiek lieka pilki
linksmi
sveikinasi žmonės
prisiminę, kad pavasaris
širdyse
nėra tos nuotaikos
ir akys nespindi
saulės zuikučiais
žaidžia langai
tuščių namų
apleistų
sugriuvusių troškimų saugotojai
neišsiduoda
liūdesio neparodo,
o sunkiai serga
chronišku ilgesiu
kaip žmonės
kosuliu
nuo pavasario dvelksmo
geltonų šalpusnių
priminimo, kad ne visiems
lemta ir leista
pavirsti debesimis
dauguma negali
lieka pilkais žvirbliukais