Papeikimas II

Papeikimas II

Next


.. nu nereikėjo.. nereikėjo Tau, mielas bičiuli, Shindlerio paminėti..
Ir dar taip nesupratingai taikliai-
Būtent dienai praėjus po žiūrėjimo,
Tavo raidžių dėlionėse jį atradau..
.. mano frazė-„ viskas aišku, bet niekas neaišku“..
Nepanašu?
Tarsi koks nagas viską sau susigriebiu iš tų atspausdintų sakinių..
Kodėl žmonija- piktas dėdė, išrado raštą?
Tokį lengvą, beveik kiekvienam pasiekiamą?
Galėjo molio lentelės ir dantiraštis pasilikti,
Tada nereikėtų man čia teplioti internete erezijų kitiems skaitytojams..
Tarsi nebilus dialogas dabar čia kurpiasi,
Tarp to kas parašyta ir to, kas neduoda ramybės man..
Anei eiles rašyt dabar,
Anei išvis kurti.. juk tu galėjai savo rankraščiuose tą patį prikeverzot..
Lai Tu dabar vyresnis, išmintingesnis, stabilesnis paukštis žodžių padangėse,
Tegu Tu meistras ne kardų, o sakinių sau kuriantis..
Bet paslapčia iš tylaus mokytojo, kad ir šešėlyje slypintis mokinys mokos..
Nukeliu kepurę prieš Tamstą..
Bijodamas, gerbdamas, laukdamas tuščio,
Bet staigaus „patakaušt“ per žandą..
Tarsi su šlapiu skuduru, lyg su styga per veidą, kas užvožtų..
Skaičiuoju nenorom kiekvieną puslapį,
Kiekvieną „savęs okupaciją“..
kad tik jos nepasibaigtų..
Nors likimas davė pirmą paskutinę skaityt..
Žodžių žaismas lapuose- tarsi nostalgija atgimsta..
„Pala pala“, nebėk..
Žinau, nė nenutuoki, kas čia per sapalionės, „skaitytojau“..
Ir nereikia... tik tie, kurie atranda save, kitų žodžiuose,
Kitų pasauliuose, kitų mintyse ir ženkluose gali tai suprasti..

Kai, mielas drauge, apie noumenus 28-ąjame skirsnyje vos užsiminei,
Vis labiau ir labiau ėmiau įtikėti,
Kad tie patys dėstytuvai ir autoritetai Mumi abiem dėsto..
Aš galiu tik švelniu stilium, be tarptautinio žargono
leistis„ į kitiems paaiškinimų“ kelionę..
Nors Dievaži, manau prakeiks.
Tiek metų moteris pažint bandyta,
Ir tiek tesugalvojau..
Nors ir už šiuos žodžius esu smerkiamas:
„Aš žinau, ko nori moterys,
Bet jei tai duočiau- nebebūčiau vyras.. “
Ir nors tai skamba pernelyg tiesmukiškai, pilna cinizmo
Bei beatodairiškai ir lengvabūdiškai susakyta- tikiu tuo..
Juk supranti, mielas drauge, visi atsakymai jau yra,
Tik pasiimt juos bereikia.. iš visos pasaulio Dvasios,
Manau ir Hėgelis tam pritartų.. juk visa Dvasia yra spiralė..
O man atrodo, panašiai.. visą Dvasia yra kažkas panašaus į ,
Kaip tam juodai baltam filme..
Ką tas ženklas įkūnija?
O gi atstumą begalybės ženkle tarp gairių,
„“ besisukančiame apie savo ašį..
Kiti pasakytų užteks „bezdėti nesąmonėm“,
Vat būtent, mano pasąmonėj, manau tie atsakymai ir pakasti.
Kiekvienas naujas žodis, rodos jau anksčiau žinomas,
Kiekvienas garsas atpažįstamas, nes taip pat įaugtas mąstyme..
Kiekvienas jutimo organas, tėra jau „pažįstamo gaudymo antena“..
Po velnių, kaip Jums atrodo, kas tas „deja vu“?
Piemenys, kodėl mes- ši karta, nugimę pasaulyje tam pačiam, bet kitam,
Jau esame nebe tie, kurie prieš šimtmetį kariavo, mylėjo, gyveno..
O kitokie.. Todėl, kad Dvasia mus praeitimi apdovanojo,
Todėl, kad įbruko palaimintiem, protėvių atsakymus,
Todėl, kad mūsų kūnuose ir sielose jie paliko
Ir prieš mirštant iš jų lauk spiria,
Meta į ateinančių kartų žemiškuosius ir metafizinius indus..

Grįžtam..
Juk supranti, bičiuli, kad nesigviešiu Tavo šešėlyje prieglobsčio ieškoti,
Tiesiog pamenu, kaip nulaužta šaka į ežero vandenį nauju medžiu virsta,
Taip ieškau ieškojimuose, kurie nuo ieškojimų kalno,
Tarsi gniužulas, purvus kitų ieškojimus įtraukdamas ritos..
Ir prabilo kitiems..
Prabilo poetiškai, bet taip pigiai..
Medžių šlamėjimu,
Saulėmis..
Perskaičiau viską, nuo pabaigos ir nuo pradžios..
Paskutiniuosius lapus vonioje skaičiau ir sumečiau nenorom į vandenį..
Dabar ant rašomojo stalo džiūsta.. mano mintyse auga...



Iš eilių mane išmetė,
Todėl rašau šiukšlių dėžėje...

Rikša, temk mane debesim,
Deivio aštrios saulės spinduliais,
Melsva ryto pašvaiste...

Nusipirkau už paskutiniuosius
Kojinių dešimtį,
Kad galėčiau kasdien į svečius eiti..

Mūsų vėliava-tai laisvėsmanifestas,
Mūsų himnas- neblaivūs šūkiai..
Šalis mūsų minčių- lokio ola,
Todėl svetimšali,
Eidamas pro šalį, taurelę privalai išlenkt..


Šiais žodžiais užbaigiu antrąjį pavasario mėnesį..