[Buratinas]

Buratinas padėjo savo kelionę
ant minkštos lyg pagalvė
mėlynakės rasos.
Sakė, toliau viskas
beprasmiška taip,
bet ką jis supranta
pametęs paskutinę dulkelę
papos Karlo drąsos?
Ir saldų lapkritį
paskanavęs, galvojo,
jog gyvenimas,
kaip medus -
toks saldus ir toks tirštas.
Jame nors nuskęsti.
Deja, nenuskendo jis
ir daugiau neskanavo
nei lapkričių, nei vasarių.
„Malkos malkomis visad lieka“-
tik tai papa Karlo paminėti
pamiršo.