Skubu

Taigi galų galiausiai sutinku jį.
Pliką pasaulį,
Dulkėtais dobilais kvepiantį.
Bėgu nuo jo tolyn,
Pasikaišius sijoną,
Kad vyšnias spėčiau nuskinti,
Langus jų syvais ištapyti,
Kad lietus ką veikti turėtų.
(Bet po to nedėkingas bosu riaumoja)
O gegute kukuoja.