Kraujuojančios pasaulio žaizdos
Mėgaujamės jomis
Užvožiam akmeniu bejėgiam ir aklam
Kačiukui maiše
Gražu tik tai, kas šlykštu iki vėmimo
Atmatos, bat niekas to nemato
Purvini kaip panagės ravėtojų
Ir kaip dar sugebam
Pakelt akis į skaidrų, žydrą dangų?